LIETUVIŲ ETNINĖS KULTŪROS DRAUGIJA
 
 
LT EN
Versija neigaliems
Naujienlaiškis
Draugaukime
Renginių kalendorius
<<    Kovas 2024    >>
 
 
Renginių kalendorius 2018.05.25
 
 
2018-05-25 – 2018-05-27 VILNIUJE XLVI Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“


2018 05 22 Skamba skamba kankliai 1


S. Daukanto aikštė

12.00 val. Darbas meistrą giria. Lietuvių ir festivalio svečių tautodailės darbų kūrybinės dirbtuvės
20.00 val. Svetukai mano, rygailio! Festivalio svečių koncertas. Koncertuoja svečiai iš Kipro, Egipto, Azerbaidžano, Nyderlandų, Latvijos, Lenkijos, Rusijos

Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO (Laisvės pr. 5)
14.00–16.00 val. Festivalio svečių koncertas AgroBalt 2018. Koncertuoja svečiai iš Rusijos, Udmurtijos (Rusija), Baltarusijos, Lenkijos, Estijos, Azerbaidžano

Vilniaus gynybinės sienos bastėjos prieigos ir kiemas (Bokšto g. 20)
18.00 val. Skambanti bastėja. Muziejaus lankymas skambant sutartinėms
19.00 val. Sutartinių takas. Lietuvos sutartinių puoselėtojai
20.00 val. Vilnius mūsų tėvyna. Bendras sutartinių giedojimas

Šv. Kotrynos bažnyčia (Vilniaus g. 30)
17.00 val. Dai lakštava lakštuote. Folkloro ansamblio „Dijūta“ koncertas
18.00 val. Čiulba čiulbutis. Solistų ir duetų vakaras
21.30 val. Nakties muzika. Sutartinių pynės. Dalyvauja „Trys keturiose“ ir Abraham Brody

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemas (Vilniaus g. 41)
21.00 val. Naktišokiai. Lietuvių ir svečių tradiciniai šokiai

 

Šis renginys Vilniuje vyksta jau nuo 1973 metų ir yra vienas iš nedaugelio Europoje vykstančių autentiškosios tautinės muzikos renginių.
Renginys vyksta tradiciškai paskutinį gegužės savaitgalį!

Renginio programoje šalia jau žiūrovų pamėgtų tradicinių renginių – Sutartinių vakaras, Vaikų folkloro diena, Pasidainavimų vakaras, naktišokiai, Kaimo giesmininkų valanda, sekmadienio koncertai Vilniaus senamiesčio kiemuose – atsiranda ir naujos tradicijos – grojimo tradiciniais instrumentais, dainavimo, giedojimo dirbtuvės, Nakties muzikos koncertų ciklas ir kt.
Tai seniausias folkloro renginys Lietuvoje!

Būdamas seniausias folkloro renginys jis turėjo ir turi ženklų poveikį visam lietuvių folkloro judėjimui, buvo ir yra ne tik svarbi mūsų etninės kultūros sklaidos bei plėtros dabarties ir istorijos dalis. Sovietmečiu Lietuvos folkloro ansamblių (tuo metu jų buvo per 800) judėjimas buvo ir viena iš pasipriešinimo nutautinimui bei sovietinei ideologijai formų. Be šio etninės kultūros sąjūdžio nebūtų buvę ir „dainuojančios revoliucijos“…

Istorija

Mintis, jog Vilniui reikia liaudiškos instrumentinės muzikos renginio, sukosi dar Vlado Bartusevičiaus bei kitų to meto žymių kultūros veikėjų galvose. Tikroji renginio pradžios data buvo atrasta Daivos Čičinskienės, ilgametės prie Vilniaus miesto kultūros valdybos veikusios liaudies muzikos sekcijos sekretorės, asmeniniame archyve, protokolų juodraščiuose. Šios iniciatyvos ėmėsi šviesaus atminimo Eugenija Venskauskaitė, kruopščiai bandžiusi surinkti išsibarsčiusius ir nesusistemintus renginio istorijos faktus.

Šio tarptautinio folkloro renginio pradžia – 1973 metai, kuomet spalio mėnesį Vilniaus Sporto rūmuose įvyko liaudiškos muzikos koncertas „Skamba, skamba kankliai”. Tai buvo profesionaliosios (autorinės, stilizuotos) liaudiškos muzikos vakaras, kurį rengė tuometinis „Lietuvos“ dainų ir šokių ansamblio vadovas Vladas Bartusevičius. 1974 metų gegužės pabaigoje Kalnų parke, Vilniaus koncertų salėse jau skambėjo ir liaudiškos muzikos renginys „Skamba skamba kankliai“. Jo režisieriumi buvo Vidas Aleksandravičius – šio renginio vyriausiasis režisierius ir meno vadovas iki 1984 metų.

Nuo 1975 metų renginyje jau dalyvavo ir autentiškojo folkloro atstovai – folkloro ansambliai, kurių įtaka renginyje kasmet vis stiprėjo.

XX a. 7-tajame dešimtmetyje iš kultūrinės rezistencijos kilęs folkloro sąjūdis ir jį lydėjusi folkloro ansamblių kūrimosi banga skatino ne tik domėtis tradicinės kultūros turtais, bet ir parodyti juos plačiajai visuomenei. Tad šis vyriausias amžiumi ir savo svarba Lietuvos folkloro renginys netrukus tapo ir reikšminga tautinio identiteto saviraiškos švente. Vėliau jo dalyviai ir žiūrovai kartu su visa Lietuva dainas dainavo, giesmes giedojo ir per „dainuojančios revoliucijos“ mitingus, ir 1989 m., kai rankomis susikibę stovėjo Lietuvą, Latviją, Estiją sujungusiame legendiniame 650 kilometrų Baltijos kelyje, ir lemtingą 1991 metų sausio 13-tosios naktį prie televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos, Seimo rūmų. Prasiveržusi tautos dvasinėje kultūroje išsaugota laisvės jėga suteikė stiprybės įveikti ir tankus.

Pirmųjų užsienio svečių renginys sulaukė 1976 m. Tada jo programoje dalyvavo Estijos ir Latvijos folkloro ansambliai „Leegajus“ ir Skandinieki“.

Nuo 1979 metų „Skamba skamba kankliai”, džiugindami vilniečius bei Vilniaus svečius, skamba ne tik Vilniaus koncertų salėse, bet ir Vilniaus senamiesčio aikštėse, kiemuose bei gatvėse.

Sovietiniais laikais renginį rengė Vilniaus miesto Kultūros valdyba, o kai Lietuva tapo nepriklausoma, Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyrius. Renginio dalyviai su pagarba prisimena šio skyriaus darbuotoją Oną Šaltytę, kuri nuo 1983 m. buvo pagrindinis šio renginio „variklis“. Nuo 1989 metų renginį rengė Lietuvos liaudies kultūros centras, o 1997 metais renginio „Skamba skamba kankliai“ organizacinis komitetas persikėlė į Vilniaus etninės kultūros centrą, kuris nuo tų metų yra ir šio renginio rengėjas.

Festivalis – Vilniaus miesto folkloro ansamblių vadovų, kitų etninės kultūros praktikų ir teoretikų kūrinys. Kuriant renginio programas ypač daug yra nuveikę ilgamečiai renginio bendradarbiai Daiva Čičinskienė, Aldona Ragevičienė, Laima Burkšaitienė, Zita Kelmickaitė, Kazimieras Kalibatas, Daiva Vyčinienė, Evaldas Vyčinas, Jonas Trinkūnas, Eglė Plioplienė, Milda Ričkutė, Vida Šatkauskienė, Jūratė Šemetaitė, Arūnas Lunys, Algirdas Klova, Edita Meškuotienė, Rūta Aleksiejūnienė, Rūta Žarskienė, Vladas Černiauskas, Janina Bukantaitė, Marija Liugienė, Vilma Žukauskienė ir daugelis kitų.

„Skamba skamba kankliai“ vykdavo (ir tebevyksta) paskutiniąją gegužės savaitę. Renginio trukmė įvairavo. Iš pradžių –  viena diena (sekmadienis), o po to kasmet keisdavosi, plėsdavosi: nuo trijų dienų iki bemaž visą savaitę trunkančio renginio. Dabar šis renginys puoselėja tradicinio folkloro kryptį, nors, be abejo, atviras įvairioms inovacijoms.

Daugiau žinių „Skamba skamba kankliai“

 

Lietuvių etninės kultūros draugija,  įmonės kodas 191932780, reg.adresas Pamėnkalnio g. 34, LT-01114 Vilnius; el.paštas: info@etnokultura.lt