Kraštotyrininkė mokytoja Emilija Stanikaitė mirė sausio 7 dienos rytą būdama 93 metų. Ji atėjo į šį pasaulį mylėti Tėvynę, jos dainas, giesmes, o labiausiai mylėjo žmones. Tos meilės kibirkštys lieka jos giminių, draugų, mokinių širdyse.
Kauno miesto renginiuose dažnai matydavome kraštotyrininkę mokytoją Emiliją Stanikaitę. Ji – įžymi kraštotyrininkė. Rinkdama etnografinę medžiagą, išvaikščiojo beveik visą Lietuvą. Dvidešimt vienoje kraštotyrinėje ekspedicijoje užrašytos dainos, pasakojimai saugomi Mokslų akademijoje.
E. Stanikaitė gimė netoli Kupiškio, mokėsi Joniškėlyje, Panevėžyje, baigė Šiaulių ir Vilniaus pedagoginius institutus. Iš pradžių mokytojavo Domeikavoje, vėliau beveik trisdešimt metų dirbo Raudondvario vidurinėje mokykloje. Vadovavo gamtininkų, turistų, kraštotyros būreliams. Jos rūpesčiu buvo apželdinta mokyklos teritorija. Kas suskaičiuos jos mokinius, jų širdyse pasėtus gėrio grūdus?
E. Stanikaitė surinko daug medžiagos apie kompozitorių Juozą Naujalį ir organizavo jo pirmąjį paminėjimą Raudondvaryje.
Dainoje dainuojama: „Kupiškėnai – geri žmonės“. Tas apibūdinimas labai tinka E. Stanikaitei: kiekvienam ras gerą žodį, patars, padės. Kur tik pasirodo – skamba dainos, daugelį yra išmokiusi liaudies dainų. Ji – puiki deklamatorė. Prie poeto Bernardo Brazdžionio kapo kauniečiai girdėjo jos sukurtą eilėraštį poetui atminti: „Sudie, poete, iškeliauji, / Jau ne viešnagėn – amžinai, /Tu – palaimingoj amžinybėj, /Tokie tad Viešpaties planai“.
Velionės lankymas 2017 01 09, pirmadienį, 10 val. laidojimo namuose Paco g. 4 netoli šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Išlydėjimas 13 val. į Karveliškių kapines Vilniuje. (dukterėčios tel. 868677799).