LIETUVIŲ ETNINĖS KULTŪROS DRAUGIJA
 
 
LT EN
Versija neigaliems
Naujienlaiškis
Draugaukime
Renginių kalendorius
<<    Lapkritis 2019    >>
 
 
Naujienos » Kodėl suomių vaikai mokosi geriausiai pasaulyje ir kam vaikų darželyje reikalingi seneliai? (kvietimas į žurnalistų pusryčius)
 

 Kodėl suomių vaikai mokosi geriausiai pasaulyje ir kam vaikų darželyje reikalingi seneliai? (kvietimas į žurnalistų pusryčius)

 
Apie Suomijos švietimo sistemos paveikumą nežinojo nei patys suomiai, nei užsieniečiai, kol 2000 m. Tarptautinė mokinių vertinimo programa neatliko 15-mečių raštingumo testų 40-tyje pasaulio šalių. Tuomet paaiškėjo, kad suomių paaugliai – raštingiausi pasaulyje. Po trejų metų Suomijos mokiniai pasaulyje pasirodė esą geriausi jaunieji matematikai, o dar po trejų,2006-aisiais, – neprilygstami lyderiai gamtos mokslų srityje.
 
Tuo tarpu įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvos bendraamžių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai yra statistiškai prastesni nei tiriamų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis (36–39 pozicijos iš 70 tiriamų šalių). Tegu ir nežymiai, Lietuvą
lenkia Latvija, jau nekalbant geriausiųjų dešimtuke nuolat minimas Estiją ir Suomiją.Tarp atsakymų, kaip kitoms šalims pavyksta pasiekti tokių aukštų ugdymo rezultatų, tyrėjai mini tikėjimą visų mokinių galimybėmis bei visų suinteresuotųjų šalių gebėjimą derinti ir ilgam laikui sutelkti pastangas siekiant pažangos. Geri ir stabilūs pagrindai, padėti ankstyvojoje vaikystėje, vėliau virsta gerais ir stabiliais mokslų pasiekimais.
„Suomijos švietimo sistemos sėkmę lemia ir tėvų įdirbis, ir viso ugdymo orientacija pirmiausia į asmenines savybes, o ne į konkurenciją, kas geriau pasirodys atliekant testus. Ne mažiau svarbus ir gimtosios kultūros ugdymas, ypač per pasakas ir jų skaitymą“, – aiškina Mallu Puurila, Turku
mieste įsikūrusio vaikų darželių tinklo „Mukulax“ ugdytoja. Tačiau ji pripažįsta, kad norint išlaikyti šią gerai vertinamą ir puikių rezultatų duodančią švietimo sistemą, suomiams tenka kūrybiškai reaguoti į globalėjančio pasaulio metamus iššūkius.
Pastaruoju metu Suomijos gyventojai tampa vis įvairesni kalbų ir kultūrų požiūriu, o tai neišvengiamai paliečia ir vaikų ugdymo įstaigas. Siekiant išlaikyti taip visuotinai giriamą vaikų ugdymo modelį, dedamos visos pastangos, kad vietiniai vaikai turėtų lygias galimybes ugdytis kartu su imigrantais, kurių skaičius kasmet auga.
„Stengiamės, kad bet kurios tautybės vaikas pirmiausia įgytų kuo platesnių žmogiškųjų kompetencijų. Suomijoje mes lygiaverčiai ugdome 5 svarbias savybes: moralumą, kūrybiškumą, žinias, įgūdžius ir savęs suvokimą“, – sako M. Puurila, kuri gegužės 16 d. atvyksta į Lietuvą
apžvelgti trišalio tarptautinio projekto rezultatų. Pasak jos, Suomijoje jau vaikų darželyje per kasdienes veiklas stengiamasi mokyti vaiką suprasti save, gebėti savarankiškai priimti sprendimus, užmegzti ir palaikyti geranoriškus santykius su kitais žmonėmis.
Atviri darželiai – visiems norintiems Suomijoje visi vaikai vienerius metus prieš privalomąjį mokymą turi teisę dalyvauti savanoriškame
ikimokykliniame ugdyme. Nors šešiamečiams jis nėra privalomas, tokio ugdymo užsiėmimus lanko net 98–99 proc. vaikų. Pasak suomių, taip daroma siekiant užtikrinti kokybiškesnį vaikų ugdymą šeimose ir padėti tėvams perprasti šiuolaikinius vaikų ugdymosi metodus.
„Hiperbolizuotai, bet nemeluodama pasakysiu, kad Suomijoje, auginant ikimokyklinio amžiaus vaiką namie, galima išgyventi neturint nei pieštukų, nei dažų ar kitų darbeliams skirtų priemonių. Kaip tai įmanoma? Suomijoje veikia valstybiniai „atviri“ darželiai ir žaidimų parkai, kuriuose
kasdien galima ateiti su vaiku ir ten kasdien vyksta lavinamoji veikla (dailės, muzikiniai  
užsiėmimai, sportiniai žaidimai, žygis į mišką, pasakų skaitymai ir dar begalė visko). Aplinka ir priemonės užtikrintai saugios. Vaikams ir kūdikių priežiūrai pritaikyti tualetai, bendro naudojimo indai, galimybė pasišildyti maistą. Jeigu mama ar tėtis, skubėdamas į užsiėmimus, nespėjo išgerti
kavos, tai nieko tokio. Ir apie tai pagalvota. Žaidimų parko ar atvirų darželių darbuotojai išverda kavos, padeda sausainių. Už simbolinę kainą vaišinkitės į valias ir būkite kad ir visą dieną. Tačiau atviruose darželiuose ar parkuose tvarka tokia, kad darbuotojai nėra atsakingi prižiūrėti vaiką, jie tik organizuoja ir prižiūri veiklą. Tėvai privalo būti kartu“, – dalinasi įspūdžiais Helsinkyje gyvenanti lietuvė Eglė Aronen, tinklaraščio „Suomiškas ugdymas“ autorė.
„Išties, ugdymo įstaigose rūpinamės, kad visos šeimos jaustųsi laukiamos ir laimingos, kad visi bendruomenės nariai galėtų laisvai bendrauti, bendradarbiauti ir kurti“, – Eglės įspūdžiams antrina M. Puurila. Viešnagės Vilniuje metu suomių pedagogė dalyvaus konferencijoje „Kultūros ir
kūrybiškumo svarba vaikystėje“, kuri užbaigs ir apibendrins trejus metus Lietuvoje, Latvijoje ir Suomijoje vykusį tarptautinį projektą „Gimtoji kultūra ir kūrybiškumas ankstyvojoje vaikystėje ir ikimokykliniame ugdyme“.
Projekto metu visų trijų šalių pedagogai keliavo vieni pas kitus į ugdymo įstaigas ir dalinosi gerąja etninės kultūros ir kūrybiškumo puoselėjimo patirtimi. Ši virto rekomendacijomis, kurios, pasak projekto dalyvių, gali papildyti tiek ugdymo įstaigų programas, tiek padėti pačioms šeimoms ugdyti
vaikus iki mokyklos namuose, nevedant jų į darželius. Darželis turi savo Pasakų Senelį „Bendradarbiaudama su Suomijos ir Latvijos kolegomis supratau, kad vaiko ugdymo sėkmė pirmiausia glūdi santykyje ir bendravime. Turėdamas šias dvi savybes, žmogus gali labai daug pasiekti bet kurioje profesinėje veikloje, o juo labiau – kurdamas šeimą ir santykius su kitais“, – tvirtina sostinėje veikiančio vaikų darželių tinklo „Baltų šalelė“ įkūrėja Alina Sinicė. Gerosios užsienio kolegų patirties įkvėpta ir paskatinta, savo ugdymo įstaigose ji ryžosi įgyvendinti idėją kurti išplėstinei šeimai artimą aplinką ir į darželinukų ugdymo procesą įtraukė... garbaus amžiaus vyrą.
Meiliai Pasakų Seneliu vadinamas Petras Kazickas pirmadienio rytais keliauja į Šeškinėje veikiantį
darželį, o penktadienio rytus su mažaisiais leidžia Antakalnyje. „Esu profesionalus auklius“, –
juokauja gero ūpo nestokojantis buvęs biologijos mokytojas P. Kazickas. Beje, jis pirmasis
Lietuvoje pasinaudojo teise išeiti vaiko priežiūros atostogų seneliams ir taip išaugino net keturis
savo anūkus.
Be galo mėgstantis skaityti senjoras knygas kremta ir su mažaisiais. Kartu su jais žaidžia, žiūri
animacinius filmukus ir kalbasi apie tai, kas gyvenime svarbiausia: šeimą, tapatybę, tradicijas.
„Mano mieliausias gyvenimo užsiėmimas – bendravimas su vaikais. Kol turiu jėgų ir sveikatos,
stengiuosi pasupti, panešioti ar trumpam apkabinti kiekvieną mažylį, nes būtent nešiojimas ir
mylinčio žmogaus artuma skatina vaikus greičiau pradėti kalbėti ir vaikščioti, normaliai ir sveikai
vystytis“, – įsitikinęs žvitrus senjoras, dalį savo mažųjų auklėtinių rudenį išleisiantis į naujai
atidaromą pradinę mokyklą „Baltų šalis“.
Kokių pagrindinių sudedamųjų elementų trūksta lietuviškai ikimokyklinio ugdymo sistemai, kad
galėtume lygiuotis į suomius? Kaip suomių patirtį sekasi perimti latviams? Kodėl vaikus reikia
auginti namie ir jiems skaityti knygas apie laumes, baubus ir kitus mitinius veikėjus? Ką tokio vaiko
ugdymui duoda seneliai, ko negali duoti tėvai? Kaip paruošti vaiką mokyklai, kad jam sektųsi
mokytis?
 
Kviečiame gegužės 16 d., ketvirtadienį, 10–11 val. atvykti į žurnalistų pusryčius „Kodėl
suomių vaikai mokosi geriausiai pasaulyje ir kam vaikų darželyje reikalingi seneliai“, kurie
vyks Antakalnyje, Sapiegų rūmų parke įsikūrusioje „Miesto laboratorijoje“, Antakalnio g. 17
(pastatas arčiausiai Joanitų bažnyčios).
Iškart po pusryčių, nuo 11 val. prasidės tarptautinė konferencija „Kultūros ir kūrybiškumo svarba
vaikystėje“, kurioje kviečiami dalyvauti visi besidomintys ankstyvuoju vaikų ugdymu, ypač tėveliai
su mažais vaikais. Konferencijos adresas – „Miesto Laboratorija“, Vilniaus Tech parkas (Sapiegų
rūmų parkas), Antakalnio g. 17.
 
PRELIMINARI ŽURNALISTŲ PUSRYČIŲ PROGRAMA
9.30–10 val. Pusryčių kava, individualūs interviu.
10 val. Gimtosios kultūros ir kūrybiškumo puoselėjimo patirtys Lietuvoje ir Suomijoje – ko iš
tikrųjų mokykloje reikia vaikams? Šešių vaikų mama Alina Sinicė, vaikų darželių tinklo „Baltų
šalelė“ įkūrėja, unikalios ugdymo gimtąja kultūra metodikos autorė.
10.10 val. Kūrybiškumas ir žaidimai suomiams – didžiausia vertybė, kurios neatstos jokios
technologijos. Mallu Puurila, Turku vaikų darželių tinklo „Mukulax“ pedagogė.
10.20 val. Kiekvienas vaikas turi turėti progą kasdieniškai pažinti savą kultūrą, kad suprastų save
ir jį supančius žmones – tai neatsiejama sėkmės mokykloje dalis. Dzintra Anspoka, Latvijos plėtros
agentūros „Pieci“ integracijos centro „Pietura berniem“ direktorė.
10.30 val. Kodėl gimtajai kultūrai iki šiol nerandama vietos Lietuvos švietimo sistemoje? Dalia
Urbanavičienė, etnomuzikologė, mokslų daktarė, Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkė.
10.40 val. Visa, ką gauni vaikystėje, lieka, iš to gali semtis suaugęs. Pasakų Senelio dukra Kotryna
Zilinskienė-Zylė, 2 vaikų mama, rašytoja ir iliustratorė.
10.50–11 val. Diskusijos, klausimai ir atsakymai.
Nuo 11 val. – laikas individualiems interviu.
Pastaba: užsienio svečių pasisakymai bus nuosekliai verčiami į lietuvių kalbą. Pageidaujant atskiro
interviu su užsienio ekspertais, prašome iš anksto suderinti laiką toliau nurodytais kontaktais.
 
INFORMACIJA PASITEIRAUTI
Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė
VšĮ „Versli mama“
Mob. tel. +370 610 75 261
El. p. skaidre@verslimama.lt


Lietuvių etninės kultūros draugija,  įmonės kodas 191932780, reg.adresas Pamėnkalnio g. 34, LT-01114 Vilnius; el.paštas: info@etnokultura.lt