Grupės priešistorė siekia steigiamąjį Draugijos suvažiavimą (1989), kai buvo pasirinkta viena iš pagrindinių Draugijos veiklos krypčių – etninės kultūros vertybių rinkimas, jų tyrimas ir skelbimas. Tuo tikslu 1989 m. buvo įkurta Rinkimo ir saugojimo komisija (vad. Daiva Račiūnaitė). Pirmojo Draugijos pirmininko Norberto Vėliaus iniciatyva buvo surengtos trys kompleksinės ekspedicijos: 1989 m. – Punsko ir Seinų krašte Lenkijoje, 1990 m. – lietuvininkų krašte Klaipėdos ir Šilutės rajonuose (šios ekspedicijos metu surinkta medžiaga ir moksliniai tyrimai paskelbti 1995 m. leidiniuose „Lietuvininkų kraštas“ ir „Lietuvininkų žodis“), 1991 m. – Pelesos krašte Baltarusijoje.
Nuo 1993 m. didesnį dėmesį imta skirti ne paveldo kaupimui, o sklaidai. 1998 m. kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru buvo parengta ir paskelbta garso įrašų serija „Gyvoji tradicija“, kurią sudaro šie leidiniai: „Pinu pinu pynę“ (CD), „Atvažiuoja Kalėdos“ (MC) ir „Čiuž, čiužela“ (MC). 1998–1999 m., bendradarbiaujant su Lietuvos liaudies kultūros centru, buvo parengta internetinė publikacija Lietuvių etninės kultūros antologija. 1999 m. Draugija išleido rinkinį ir kompaktinę kasetę „Kukuoja gegiute. Rytų aukštaičių dainos, šokiai ir pasakojimai“.
Per Draugijos IV suvažiavimą (1999) vėl didesnis dėmesys atkreiptas į paveldo kaupimo problemas. Tuomet buvo įkurtas Archyvų skyrius (vadove išrinkta Varsa Liutkutė-Zakarienė), kuris ėmė rinkti duomenis apie atskirų asmenų sukauptus folkloro archyvus, daryti jų garso įrašų kopijas perduodant saugoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikinio folkloro archyvą. Per Draugijos VI suvažiavimą (2005) Archyvų skyrius buvo pervadintas Paveldo kaupimo grupe, kuriai ir toliau vadovauja Varsa Liutkutė-Zakarienė.
Nuo 1999 m. V. Liutkutės-Zakarienės iniciatyva iš privačių asmenų buvo surinkta apie 100 val. garso įrašų ir perduota saugojimui Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA), Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) archyvams. Specialistai iš Šiaulių, Ukmergės, Jurbarko buvo paskatinti rengti projektus ir pradėti vietinių archyvų skaitmeninimo darbus pagal bendrą LMTA, LLTI ir Lietuvos liaudies kultūros centro suderintą sistemą. Nuolat teikiamos konsultacijos regionuose dirbantiems folklorininkams dėl nematerialaus etnokultūrinio paveldo archyvavimo. Nesant galimybių archyvuoti folkloro užrašymus vietose, originali archyvinė medžiaga perduodama LMTA, o skaitmeninių laikmenų kopijos perduodamos vietinėms kultūros institucijoms.
Paveldo kaupimo grupė kviečia aktyviau į ją jungtis Draugijos narius ir kitus, norinčius bendradarbiauti, kartu spręsti ne tik sukaupto paveldo išsaugojimo problemas, bet ir rengti naujas ekspedicijas.
