Draugijos tarybos nario prof. Krescencijaus Stoškaus iniciatyva 2010 m. įkurta Etninė kultūra ir politikos grupė. Šios grupės tikslas – siekti, kad lietuvių etninės kultūros globa taptų Lietuvos valstybės politikos prioritetu.
Šia linkme Draugija dirbo per visą savo gyvavimo laikotarpį. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Draugija aktyviai prisidėjo rengiant pirmąjį Lietuvos kultūros kongresą (vykusį 1990 m. gegužės 18–20 d.) ir Septintąjį Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą (vykusį 1991 m. gegužės 23–30 d.). Draugijos narių pastangomis buvo įkurtas Etninės kultūros skyrius Kultūros ir švietimo ministerijoje (deja, 1994 m. jis buvo panaikintas).
1996 m. sausio 26–27 d. Vilniuje Mokytojų namuose buvo surengta konferencija „Etninė kultūra atkurtoje Lietuvos Respublikoje: pakilimas ar nuosmukis“ (konferencijos medžiaga 1997 m. paskelbta leidinyje).
1996–1999 m. Draugijos narių iniciatyva buvo parengtas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas, kurį Seimas priėmė 1999 m. rugsėjo 21 d. (šio įstatymo iniciatorius buvo prof. Norbertas Vėlius, po jo mirties įstatymo rengėjų grupei ėmėsi vadovauti Dalia Urbanavičienė).
2000 m. kovo 26 d. Draugija Karininkų ramovėje surengė pokalbį „Etninės kultūros politika“. Tais pačiais metais birželio 7 d. Draugija Seime suorganizavo pokalbį „Etninė kultūra, tautinė savimonė ir ES“, kuriame dalyvavo atstovai iš įvairių politinių partijų. Aktyviai bendradarbiaudama su kitomis panašių tikslų siekiančiomis organizacijomis, Draugija nuo 2000 m. įsitraukė į Lietuvos pilietinių organizacijų forumo veiklą.
Draugijos narių aktyvios veiklos dėka 2000 m. liepos 13 d. Seimas patvirtino Etninės kultūros globos tarybą (toliau – Taryba) – Seimui atskaitingą valstybinę instituciją, atliekančią Seimo ir Vyriausybės eksperto bei patarėjo etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais. Į Tarybą deleguojamas ir vienas Draugijos atstovas: 2000 m. buvo deleguotas prof. dr. Krescencijus Stoškus (išrinktas Tarybos pirmininku 2002-2004 m. kadencijai), 2005 m. ir 2009 m. – doc. dr. Dalia Urbanavičienė (išrinkta Tarybos pirmininko pavaduotoja 2000-2004 m., Tarybos pirmininke 2009-2013 m. kadencijai), 2013 m. – dr. Vytautas Tumėnas.
Per Draugijos IV suvažiavimą (1999) buvo įkurtas Regionų skyrius (vadovu patvirtintas dr. Vygantas Čaplikas), kuris propagavo etnografinių regionų populiarinimo ir jų statuso įteisinimo idėją, teikė siūlymus valdžios institucijoms. Vėliau šią veiklą perėmė Etninės kultūros globos taryba.
2001 m. Draugija tapo viena iš Lietuvos kultūros politikos instituto steigėjų, 2002 m. buvo viena iš III Kultūros kongreso organizatorių.
Etninės kultūros padėtis ir problemos buvo analizuojamos įvairiose Draugijos surengtose konferencijose ir kituose renginiuose:
· 2003 m. birželio 14 d. Kaune Žemės ūkio universitete vykusioje konferencijoje „Etninės kultūros gyvoji tradicija šiandien“,
· 2004 m. gegužės 21 d. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame I Lietuvių tautinės kultūros forume, kuriame buvo priimti 8 nutarimai („Dėl tautinių reikalų pirmenybiškumo“, „Dėl lietuvių kalbos“, „Dėl Nacionalinio radijo ir televizijos bei kitos žiniasklaidos vaidmens“, „Dėl tautinės savasties ugdymo“, „Dėl Lietuvos etnografinių regionų”, „Dėl tikslinio lėšų skyrimo tautinės kultūros plėtrai”, „Dėl Etninės kultūros globos tarybos”, „Dėl XIII Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo”), išsamiau žr. http://muziejus.moletai.lt/forumas/Forumas1.htm
· 2005 m. gegužės 20 d. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame II Lietuvių tautinės kultūros forume, skirtame etnokultūrinio švietimo problemoms (išsamiau žr. Švietimo grupės apraše),
· 2006 m. birželio 21 d. kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis (Lietuvai pagražinti draugija, Vydūno draugija, Ramuvų sąjunga, Lietuvių tautinės kultūros forumu, Lietuvos kultūros kongresu ir kt.) Draugijos inicijuotoje konferencijoje Seime, skirtoje visuomeninės Lietuvos televizijos ir radijo funkcijų bei perspektyvų aptarimui.
Be to, siekiant populiarinti tautinės savimonės išsaugojimo ir etninės kultūros sklaidos idėjas, Draugija kartu su Lietuvių tautininkų sąjunga 2004 m. rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje surengė folkroko maršą „Žygis per Lietuvą“, kuris aplankė didžiausius Lietuvos miestus.
Primenant istorinius Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino laiškus ir Vilniaus pagarsinimą, Draugija kartu su Valdovų rūmų paramos fondu ir draugija „Pilis” 2007 m. sausio 25 d. Katedros aikštėje surengė minėjimą.
2007 m. gegužės 30 d. Draugija pateikė LR Vyriausybei, Ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui pareiškimą dėl Vardų ir pavardžių įstatymo projekto, siūlydama apsvarstyti alternatyvius projektus, teikiančiuos pirmenybę lietuviškai rašybai (siūlant originalią svetimvardžių formą nurodyti skliausteliuose).
2009 m. Draugija tapo viena iš Lietuvos kaimo išlikimo tarybos steigėjų, Dalia Urbanavičienė buvo išrinkta šios tarybos pirmininko Romualdo Ozolo pavaduotoja. Lietuvos kaimo išlikimo taryba vienija fizinius ir juridinius asmenis, suvokiančius išskirtinę istorinę, dvasinę, etninę ir kultūrinę kaimo reikšmę lietuvių tautos gyvenime ir besirūpinančius šios savitos socialinės ir ekonominės bendruomenės išsaugojimu.
Pastaruosiuose Draugijos suvažiavimuose buvo priimtos kelios svarbios rezoliucijos, adresuotos LR Seimui ir kitoms valdžios institucijoms:
· Per Draugijos VI neeilinį suvažiavimą (2005) buvo priimtos dvi rezoliucijos: 1) dėl būtinybės sukurti sąlygas privalomo etninės kultūros kurso bendrojo lavinimo mokyklose įvedimui, patobulinti pilietinio ugdymo programas didesnį dėmesį skiriant patriotizmo ugdymui; 2) dėl Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (siūlant Nacionalinio radijo ir televizijos tarybai suteikti didesnes teises ir nepriklausomą finansavimą, kuris būtų skiriamas tautinės kultūros propagavimo programoms remti)
· VII-ajame Draugijos suvažiavime (2010) priimtoje rezoliucijoje „Dėl etninės kultūros globos tarybos statuso išsaugojimo“ pareikalauta išsaugoti Etninės kultūros globos tarybą kaip savarankišką Seimui atskaitingą instituciją; per šį suvažiavimą priimtoje kitoje rezoliucijoje „Dėl etninės kultūros diskriminavimo politikos“ teigiama, kad etninė kultūra valstybiniame lygmenyje yra diskriminuojama, reikalaujam į ją atsigręžti.
2010 m. Draugija delegavo savo narę Nijolę Balčiūnienę į Ministro Pirmininko potvarkiu sudaromą darbo grupę, kuri turi parengti siūlymus dėl etninių lietuvių žemių bendruomenių rėmimo, švietimo lietuvių kalba organizavimo ir kultūrinio ugdymo skatinimo.
