____________________________________________________________________
1. Organizacijos pavadinimas – Lietuvių etninės kultūros draugija.
2. Lietuvių etninės kultūros draugijos (toliau Draugija) teisinė forma – asociacija. Ji veikia vadovaudamasi narių lygiateisiškumo, bendradarbiavimo principu ir jungia fizinius bei juridinius asmenis, kurie rūpinasi lietuvių etnine kultūra, jos dvasinių ir medžiaginių turtų rinkimu, saugojimu bei tyrinėjimu, gyvosios tradicijos plėtojimu bei sklaida.
3. Draugija yra juridinis asmuo, turi savo antspaudą, sąskaitą (-as) Lietuvos ir (ar) užsienio kredito įstaigose. Draugijos buveinė – Pamėnkalnio g. 34, Vilnius, LT–01114.
4. Draugija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Asociacijų įstatymu, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, Lietuvoje galiojančiais tarptautinės teisės aktais ir šiais įstatais.
II skyrius. Draugijos tikslai ir uždaviniai
5. Draugijos tikslai ir uždaviniai yra:
5.1. Bendrai veiklai telkti visus, prisidedančius prie lietuvių etninės kultūros išsaugojimo, tęstinumo ir populiarinimo;
5.2. Siekti, kad lietuvių etninės kultūros globa taptų Lietuvos valstybės politikos prioritetu, rūpintis, kad lietuvių etninė kultūra būtų diegiama šeimose, bendruomenėse, švietimo ir ugdymo įstaigose, visuomenėje;
5.3. Rūpintis etninės kultūros paveldo išsaugojimu – dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse programose nustatant ir apibūdinant įvairius lietuvių etninės kultūros paveldo elementus, rinkti, saugoti ir tirti etninės kultūros medžiagą Lietuvoje ir už jos ribų, skatinti archyvų, ansamblių, klubų, švietimo bei mokslo, kultūros įstaigų, pavienių asmenų bendradarbiavimą šioje srityje;
5.4. Skatinti etninės kultūros mokslinių tyrimų ir jų rezultatų sklaidą bei poveikį gyvajai etninės kultūros plėtrai;
5.5. Gaivinti ir puoselėti šeimos ir kalendorines šventes, žodinį, muzikinį, choreografinį ir kitokį folklorą, tradicinius verslus, amatus, architektūrą ir kitus liaudies menus, skatinti etninės kultūros integraciją į profesionalųjį meną ir masinę kultūrą;
5.6. Burti etninės kultūros ugdymo srityje dirbančius pedagogus, plėtoti jų kompetenciją, skleisti patirtį ir ginti teisėtus interesus, prisidėti prie etninės kultūros integravimo į švietimo ir ugdymo sistemą, dalyvauti įvairiose su etninės kultūros ugdymu susijusiose švietimo, mokymo ir informavimo programose;
5.7. Skatinti Lietuvoje etninės kultūros srityje veikiančių kolektyvų (folkloro ansamblių, klubų, būrelių ir kt.) veiklą, burti juos bendrai veiklai ir ginti jų interesus;
5.8. Skatinti jaunimą įsitraukti į Draugijos veiklą, rengti bendrus renginius su jaunimo organizacijomis;
5.9. Bendradarbiauti su kitomis panašių tikslų siekiančiomis Lietuvos ir užsienio asociacijomis, asmenimis ir tėvynainiais, gyvenančiais už Lietuvos ribų.
6. Įgyvendindama savo tikslus ir uždavinius Draugija turi teisę:
6.1. Leisti informacinius ir kitus leidinius, garso bei vaizdo įrašus ir pan.;
6.2. Skirti premijas, siūlyti įvairioms institucijoms kandidatus valstybinėms ir kitoms premijoms gauti;
6.3. Steigti Draugijos filialus ir atstovybes, viešąsias įstaigas, įmones, kūrybines ir gamybines dirbtuves, kūrybos namus, klubus ir kitus Draugijos veiklą atitinkančius objektus;
6.4. Vykdyti įstatymo nustatyta tvarka ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja šiems įstatams ir yra reikalinga numatytiems tikslams pasiekti;
6.5. Jungtis į Lietuvos ir tarptautines organizacijas, atitinkančias Draugijos veiklos kryptis.
7. Draugija skelbia viešą informaciją apie draugijos veiklą savo internetinėje svetainėje ir kitose masinės informacijos priemonėse.
III skyrius. Draugijos narių teisės ir pareigos
8. Draugijos nariais gali būti fiziniai asmenys nuo 14 metų, taip pat juridiniai asmenys, pripažįstantys Draugijos įstatus ir pareiškę norą dalyvauti jos veikloje.
9. Asmenis, norinčius būti Draugijos nariais, priima Draugijos taryba arba filialai. Draugijos narių sąrašą tvarko Draugijos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo. Visas narių sąrašas saugomas Draugijos buveinėje, filialuose ir atstovybėse.
10. Draugijos nario teisės:
10.1. Balsuoti priimant sprendimus Draugijos visuotiniame narių susirinkime, filialų ir pagal atskiras veiklos kryptis veikiančių grupių narių posėdžiuose;
10.2. Rinkti ir būti išrinktu į Draugijos valdymo organus;
10.3. Inicijuoti Draugijos filialų, atskiros veiklos grupių bei kitų organų sukūrimą, dalyvauti jų veikloje;
10.4. Teikti Draugijos valdymo ir kitiems organams siūlymus visais Draugijos įstatuose numatytais klausimais;
10.5. Susipažinti su Draugijos dokumentais ir gauti visą Draugijos turimą informaciją apie jos veiklą;
10.6. Naudotis Draugijos teikiamomis paslaugomis, taip pat visuotinio narių susirinkimo ar Tarybos nustatytomis Draugijos nario privilegijomis ir lengvatomis;
10.7. Gauti kompensaciją už išlaidas, patirtas vykdant Draugijos valdymo organų pavedimus;
10.8. Išstoti iš Draugijos, pateikus prašymą Tarybai ar jį priėmusiam filialui.
11. Draugijos narys privalo laikytis šių įstatų, mokėti stojamąjį ir metinį nario mokestį. Metinio mokesčio nesumokėjęs narys netenka balsavimo teisės. Nesilaikantis šių įstatų narys Draugijos tarybos sprendimu gali būti pašalintas iš Draugijos.
12. Draugija gali turėti garbės narių. Jais renkami etninės kultūros srityje nusipelnę fiziniai asmenys visuotiniame narių susirinkime 2/3 balsų dauguma.
IV skyrius. Draugijos struktūra ir valdymas
13. Aukščiausias Draugijos organas yra visuotinis narių susirinkimas, kolegialus valdymo organas – Taryba, vienasmenis valdymo organas – pirmininkas.
14. Draugijos visuotinis narių susirinkimas (toliau – susirinkimas) paprastai šaukiamas Tarybos kas 3 metai, neeilinis susirinkimas šaukiamas 2/3 Tarybos narių sprendimu arba pusės Draugijos narių reikalavimu. Visuotinis narių susirinkimas atlieka šias funkcijas:
14.1. Svarsto ir tvirtina Draugijos pirmininko, Revizijos komisijos ataskaitas;
14.2. Priima, keičia ir papildo Draugijos įstatus, priima Draugijos veiklos programą;
14.3. Renka narius į Draugijos tarybą;
14.4. Iš Tarybos narių renka 3 metų kadencijai Draugijos pirmininką (kandidatai privalo pateikti savo veiklos programą) ir Draugijos pirmininko teikimu tvirtina pirmininko pavaduotoją(-us);
14.5. Renka 3 metų kadencijai Revizijos komisiją;
14.6. Nustato Draugijos nario stojamąjį ir metinį mokesčius, jų mokėjimo tvarką;
14.7. Suteikia Draugijos garbės nario vardą;
14.8. Nutraukia Draugijos filialo, atstovybės ar atskiros veiklos grupės veiklą;
14.9. Pertvarko arba pabaigia Draugijos veiklą:
14.10. Sprendžia kitus strateginius Draugijos veiklai klausimus.
15. Susirinkimo sprendimai yra teisėti, jei juos priimant dalyvauja daugiau kaip pusė turinčių balsavimo teisę Draugijos narių. Susirinkimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Su Draugijos įstatų pakeitimu, Draugijos veiklos pabaigimu ar pertvarkymu susiję sprendimai priimami, kai už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių, turinčių balsavimo teisę.
16. Draugijos veiklai tarp susirinkimų vadovauja išrinktas kolegialus valdymo organas – Taryba, sudaryta iš 13–17 narių, tarp kurių privalo būti filialų atstovai.
17. Taryba atlieka šias funkcijas:
17.1. Šaukia Draugijos visuotinį narių susirinkimą, pavesdama organizaciniam komitetui apie tai ne vėliau kaip prieš 10 dienų pranešti visiems Draugijos nariams (raštu arba žodžiu), organizuoja susirinkimo nutarimų vykdymą;
17.2. Svarsto pirmininko parengtą Draugijos veiklos metinę ataskaitą, aptaria ir priima metų veiklos programas;
17.3. Priima sprendimus dėl juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų nariu, taip pat dėl stojimo į tarptautines organizacijas;
17.4. Steigia Draugijos filialus ir atstovybes, tvirtina Draugijos grupes pagal atskiras veiklos kryptis, tvirtina šių Draugijos padalinių vadovus ir metines ataskaitas;
17.5. Priima sprendimus dėl Draugijos narių priėmimo ar šalinimo iš jos;
17.6. Gali sudaryti Draugijos administraciją, nustato jos darbo tvarką;
17.7. Svarsto kitus su Draugijos veikla susijusius klausimus.
18. Tarybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip 4 kartus per metus, apie juos pranešant ne vėliau kaip prieš 3 dienas visiems Tarybos nariams raštu ar žodžiu. Tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma ir yra teisėti, jei posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Draugijos pirmininko balsas.
19. Narys iš Tarybos atšaukiamas jo paties prašymu arba jį delegavusio filialo prašymu.
20. Draugijos pirmininkas:
20.1. Atstovauja Draugijai arba įgalioja kitą Tarybos narį atstovauti Draugijai;
20.2. Vadovauja Tarybai, šaukia jos posėdžius, jiems pirmininkauja ar paveda pirmininkauti kitam Tarybos nariui;
20.3. Surenka iš Tarybos, filialų, atstovybių ir atskiros veiklos grupių gaunamas žinias, rūpinasi informacijos sklaida Draugijoje ir už jos ribų;
20.4. Pasirašo Draugijos vardu sutartis ir dokumentus, atsako už Draugijos turtą;
20.5. Kasmet už savo veiklą atsiskaito Tarybai, pateikia finansinę ataskaitą Revizijos komisijai.
20.6. Parengia visuotiniam narių susirinkimui Draugijos veiklos ataskaitą;
20.7. Atlieka ir kitas Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje numatytas funkcijas.
21. Visuotiniame narių susirinkime išrinktą Revizijos komisiją sudaro 3 Draugijos nariai, jie negali būti Tarybos nariais. Revizijos komisija iš savo narių išsirenka pirmininką. Revizijos komisija tikrina finansinę Draugijos veiklą ir pateikia savo vertinimą visuotiniam narių susirinkimui.
22. Draugijos kiti organai yra filialai (teritoriniai padaliniai) ir grupės, jungiančios Draugijos narius pagal tam tikrą veiklos kryptį. Filialą ar grupę gali sudaryti ne mažiau kaip po tris Draugijos narius. Jeigu yra galimybė, Draugija turi atstovybes kitose šalyse.
23. Draugijos filialas yra Draugijos padalinys, turintis atskirą buveinę ir jungiantis tam tikroje Lietuvos teritorijoje gyvenančius ar kitaip su ja susijusius Draugijos narius ir kitus suinteresuotus asmenis. Filialas nėra juridinis asmuo ir naudojasi Draugijos kaip juridinio asmens vardu, veikia pagal Draugijos įstatus ir Tarybos patvirtintus filialo nuostatus. Suorganizavus steigiamąjį filialo susirinkimą, išrenkamas filialo pirmininkas. Draugijos narys gali dalyvauti tik vieno filialo veikloje. Draugijos filialas:
23.1. Priima naujus Draugijos narius apie tai kas pusmetį informuodamas Tarybą;
23.2. Savarankiškai organizuoja Draugijos veiklą ir už ją atsiskaito Tarybai;
23.3. Turi teisę turėti atskiras sąskaitas banke ir savarankiškai tvarkyti ūkiskaitą, kasmet už finansinę veiklą atsiskaitydamas Draugijos tarybai ir Revizijos komisijai;
23.4. Nutraukus filialo veiklą, jo lėšos pervedamos į bendrą Draugijos sąskaitą.
24. Draugijos grupė nėra juridinis asmuo, ji jungia Draugijos narius ir kitus suinteresuotus asmenis pagal atskirą veiklos kryptį (švietimo, ansamblių, klubų ir pan.). Kiekviena grupė veiklos koordinavimui išsirenka vadovą(-us), kurį(-iuos) tvirtina Draugijos taryba. Draugijos narys gali dalyvauti įvairių grupių veikloje. Kiekviena grupė savarankiškai plėtoja savo veiklą, kasmet atsiskaitydama už ją Draugijos tarybai.
25. Draugija gali kitose šalyse turėti savo atstovybes, kurios pastoviai palaiko ryšį su Draugijos valdymo organais, teikia suinteresuotiems asmenims informaciją apie Draugiją, tarpininkauja užmezgant tarptautinius ryšius, rengiant bendrus projektus ir pan., teikia Draugijos tarybai metines savo veiklos ataskaitas. Atstovybės veiklą koordinuoja Draugijos tarybos įgaliotas asmuo.
V skyrius. Draugijos lėšos ir turtas
26. Draugijos lėšas sudaro:
26.1. Nario mokesčiai;
26.2. Pajamos iš Draugijos renginių;
26.3. Pajamos iš Draugijos įsteigtų viešųjų įstaigų veiklos;
26.4. Rėmėjų skirtos lėšos, tiksliniai įnašai ir kitos teisėtai gautos lėšos.
27. Draugijos finansinių metų pradžia ir pabaiga – kalendorinių metų sausio 1 d.
28. Draugijos lėšos skiriamos: samdomų darbuotojų atlyginimams, patalpų išlaikymui, renginiams organizuoti, leidiniams leisti, Draugijos narių darbams remti ir kitai Draugijos veiklai, numatytai įstatuose.
VI skyrius. Draugijos veiklos nutraukimas
29. Draugija pertvarkoma arba jos veikla baigiama visuotinio narių susirinkimo nutarimu, dalyvaujančiųjų 2/3 balsų dauguma, arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
30. Likviduojant Draugiją, jos turtas ir lėšos iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro perduodami įstatymo nustatyta tvarka kitam ar kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis narių susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti Draugiją.
31. Apie Draugijos likvidavimą paskelbiama viešai dienraštyje „Lietuvos rytas“.
Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Dalia Urbanavičienė
