______________________________________________________________________
Draugijos įkūrimas. Sklindant Lietuvos Nepriklausomybės idėjoms, 1988 m. rudenį Šiauliuose Rimanto Braziulio bute susirinko etninės kultūros puoselėtojų būrelis (Rimantas Braziulis, Evaldas Vyčinas, Daiva Račiūnaitė, Algirdas Svidinskas, Vaiva Kavaliauskienė) ir nutarė įkurti Lietuvių etninės kultūros draugiją. Vėliau Vilniuje Lietuvos kraštotyros draugijos patalpose įvyko antrasis pasitarimas, kuriame prie iniciatorių prisidėjo Rūta Vildžiūnienė, Jonas Trinkūnas, Vytautas Musteikis, Valdas Rutkūnas. 1989 m. vasario mėn. Vilniuje M. K. Čiulionio menų mokykloje susibūrė dar didesnė grupė – prisidėjo Norbertas Vėlius, Aldona Ragevičienė, Zita Kelmickaitė, Laima Purlienė, Rimantas Sliužinskas, Kazimieras Kalibatas, Juozas Mikutavičius ir kiti. Iniciatyvinė grupė parengė Draugijos įstatų projektą, būsimos veiklos programą.
Steigiamasis Lietuvių etninės kultūros draugijos suvažiavimas įvyko 1989 m. balandžio 15 d. Vilniaus universiteto patalpose. Jame buvo patvirtinti Draugijos įstatai ir veiklos programa, pirmininku išrinktas prof. Norbertas Vėlius, pirmininko pavaduotoju – Vytautas Musteikis, sekretore – Laima Purlienė. Draugijos Taryba sudaryta iš 41 asmenų, Valdyba – iš 15 asmenų. Nutarta Draugijos veiklą organizuoti tokiomis pagrindinėmis kryptimis (sukuriant kiekvienai krypčiai atskirą komisiją): rinkti etninės kultūros vertybes, jas tyrinėti ir skelbti, gaivinti ir propaguoti etninę kultūrą, rengti Draugijos narių savišvietos renginius, propaguoti etninę kultūrą mokyklose.
Įkūrus Draugiją, jos pirmininko Norberto Vėliaus iniciatyva buvo surengtos trys kompleksinės ekspedicijos: 1989 m. – Punsko ir Seinų krašte Lenkijoje; 1990 m. – lietuvininkų krašte Klaipėdos ir Šilutės rajonuose (surinkta medžiaga ir moksliniai tyrimai paskelbti 1995 m. dviejuose leidiniuose, kuriuos Draugija parengė kartu su Lietuvos kraštotyros draugija – Lietuvininkų kraštas ir Lietuvininkų žodis); 1991 m. – Pelesos krašte Baltarusijoje.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Draugija aktyviai prisidėjo rengiant pirmąjį Lietuvos kultūros kongresą (įvykusį 1990 m. gegužės 18–20 d.) ir Septintąjį Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą (įvykusį 1991 m. gegužės 23–30 d.). Draugijos narių aktyvios iniciatyvos dėka buvo įsteigti nauji etninės kultūros centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Rokiškyje, Pakruojyje, Kelmėje, Mažeikiuose, Kupiškyje ir kitur, praplėstas Etninės kultūros skyrius Lietuvos liaudies kultūros centre, įkurtas Etninės kultūros skyrius Kultūros ir švietimo ministerijoje (deja, 1994 m jis buvo panaikintas).
Inicijavus Draugijos nariams, Lietuva 1991 m. įstojo į tarptautinę folkloro organizaciją CIOFF (International Council of Organizations of Folklore Festivals and Folk Art), 1992 m. įsikūrė CIOFF‘o Lietuvos nacionalinė sekcija (prezidente išrinkta Aldona Ragevičienė).
Draugijos II suvažiavimas surengtas 1992 m. gegužės 16 d. Kultūros ir švietimo ministerijoje. Jis vyko blokados metu, susirinko negausus būrys. Buvo svarstomas siūlymas susijungti su Lietuvos kraštotyros draugija, bet dauguma nutarė, jog būtina išsaugoti atskirą Lietuvių etninės kultūros draugiją.
Draugijos III suvažiavimas įvyko 1993 m. birželio 11 d. Vilniuje Lietuvos liaudies kultūros centro patalpose. Tuomet prof. Norbertas Vėlius atsisakė toliau būti Draugijos pirmininku. Buvo išrinkta Taryba iš 34 asmenų ir Valdyba iš 10 asmenų. 1993 m. liepos 13 d. Vilniaus etninės veiklos centre surengtame Draugijos Valdybos posėdyje buvo atnaujinta jos sudėtis, Draugijos pirmininku išrinktas Rimantas Klimas, jo pavaduotojais – dr. Libertas Klimka ir dr. Romualdas Apanavičius, sekretore tapo Eglė Plioplienė. 1994 m. buvo patikslinti ir perregistruoti Draugijos įstatai.
Draugija 1996 m. sausio 26–27 d. Vilniuje Mokytojų namuose surengė konferenciją Etninė kultūra atkurtoje Lietuvos Respublikoje: pakilimas ar nuosmukis, skirtą įvairioms etninės kultūros aktualijoms aptarti.
1997 m. Draugija daugiausia dėmesio skyrė etnokultūrinio ugdymo klausimams: sausio 23 d. įvyko bendras Draugijos valdybos ir Švietimo ministerijos Etninės kultūros ekspertų komisijos posėdis, o gegužės 29 d. Ignalinoje Draugija kartu su Ignalinos švietimo skyriumi ir etninės veiklos centru buvo surengta konferencija Etninis švietimas rajono mokyklose.
1997-1999 m. pasižymi intensyvia leidybine veikla:
- 1997 m. išleistas straipsnių rinkinys Etninė kultūra atkurtoje Lietuvos Respublikoje: pakilimas ar nuosmukis?, kuriame buvo paskelbta Draugijos surengtos 1996 m. konferencijos medžiaga;
- 1998 m. Draugija kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru parengė ir paskelbė garso įrašų seriją Gyvoji tradicija, kurią sudaro 3 leidiniai – CD Pinu pinu pynę, MC Atvažiuoja Kalėdos ir MC Čiuž, čiužela;
- 1998–1999 m. Draugija kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru parengė ir paskelbė internetinę publikaciją Lietuvių etninės kultūros antologija ;
- 1999 m. Draugija išleido rinkinį ir MC Kukuoja gegiute. Rytų aukštaičių dainos, šokiai ir pasakojimai (atlieka „Nalšios“ folkloro ansamblis).
Draugijos narių inciatyva 1996–1999 m. buvo parengtas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas, kurį Seimas priėmė 1999 m. rugsėjo 21 d. Šio įstatymo iniciatorius buvo prof. Norbertas Vėlius, jam mirus, įstatymo rengėjų grupės vadove tapo Dalia Urbanavičienė.
Draugijos IV suvažiavimas surengtas 1999 m. lapkričio 17 d. Vilniuje Miškų ir saugomų teritorijų departamente. Patvirtinti nauji Draugijos įstatai, išrinkta Taryba iš 33 žmonių. Draugijos pirmininke išrinkta Dalia Urbanavičienė, jos pavaduotojais – Antanas Gudelis, Vaclovas Mikailionis ir Marija Liugienė (sutikusi atlikti ir sekretorės funkcijas). Iždininko pareigų laikinai ėmėsi Rimantas Klimas (vėliau jį pakeitė Rita Balkutė, šiai atsisakius – Asta Driskiuvienė). IV suvažiavimas patvirtino skyrius pagal atskiras veiklos kryptis: Švietimo (vad. Valdas Rutkūnas), Archyvų (vad. Varsa Liutkutė-Zakarienė), Klubų (vad. Nijolė Balčiūnienė); Amatų ir verslo (vad. Vaclovas Mikailionis), Ansamblių (vad. Evaldas Vyčinas), Regionų (vad. dr. Vygantas Čaplikas), Kaimo (vad. Marija Liugienė), Kultūros centrų (vad. Algirdas Svidinskas), Klojimo teatrų (vad. dr. Petras Bielskis), Žurnalistikos (vad. Laima Purlienė).
Iš šių skyrių po suvažiavimo aktyviausiai veikė Regionų skyrius (propaguodamas etnografinių regionų populiarinimo ir jų statuso įteisinimo idėją, teikė pasiūlymus valdžios institucijoms), Švietimo skyrius (surengė respublikinę konferenciją 2000 m.), Klubų skyrius (2000 m. surengė gegužinių ciklą Vilniuje Verkių parke, 2002 m. įkūrė Tradicinių šokių klubą Vilniuje), Amatų ir verslo skyrius (2001 m. surengė teorinę-praktinę konferenciją), Archyvų skyrius (nuo 2000 m. ėmė kaupti duomenis apie asmeninius folkloro archyvus, organizuoti jų kopijavimą). Išsamiau žr. Veikla.
Po IV suvažiavimo Draugija ypač daug dėmesio skyrė etninės kultūros politikos klausimams, teikė pasiūlymus valdžios institucijoms, organizavo renginius, bendradarbiavo su kitomis panašių tikslų siekiančiomis organizacijomis:
- 2000 m. kovo 26 d. Karininkų ramovėje buvo surengtas pokalbis Etninės kultūros politika;
- 2000 m. birželio 7 d. Draugija inicijavo Seime pokalbį Etninė kultūra, tautinė savimonė ir ES, kuriame dalyvavo atstovai iš įvairių politinių partijų;
- Draugijos narių aktyvios veiklos dėka 2000 m. liepos 13 d. Seimas patvirtino Etninės kultūros globos tarybą – valstybinę instituciją, atliekančią Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo etninės kultūros srityje funkcijas (Draugija į šios tarybos sudėtį deleguoja 1 narį);;
- nuo 2000 m. Draugija įsitraukė į Lietuvos pilietinių organizacijų forumo veiklą;
- 2001 m. Draugija tapo viena iš Lietuvos kultūros politikos instituto steigėjų;
- 2002 m. Draugija buvo viena iš III Kultūros kongreso organizatorių;
- 2003 m. birželio 14 d. Kaune Žemės ūkio universitete Draugija surengė konferenciją Etninės kultūros gyvoji tradicija šiandien.
2000 m. Draugija įsteigė teritorinį padalinį Kaune, 2001 m. užregistruotą kaip juridinį asmenį (pirmininku išrinktas dr., doc. Romualdas Povilaitis). Šio padalinio pagrindinės veiklos kryptys – kaimo problemos, specialistų kaimui rengimas, tradiciniai amatai. (2004 m. įsigaliojus naujam Asociacijų įstatymui, šis padalinys tapo savarankiška organizacija)
Nuo 2003 m. Draugija ėmėsi etninės kultūros sklaidos panaudojant modernizuotą folklorą: Draugijos nario Ramūno Pociaus iniciatyva Vilniuje buvusiame „Pergalės” kino teatre buvo surengti muzikiniai vakarai Žalčio šokis (2003 m.) ir Sutemos (2004 m.).
Draugijos narių iniciatyva 2004 m. buvo atgaivinta Lietuvos narystė tarptautinėje CIOFF organizacijoje, Draugija tapo viena iš Lietuvos CIOFF asociacijos steigėjų (steigiamasis susirinkimas surengtas 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos liaudies kultūros centro patalpose).
Draugijos V suvažiavimas įvyko 2004 m. balandžio 17 d. Kaune Žemės ūkio universitete. Atnaujinti Draugijos įstatai, išrinkta Taryba iš 17 žmonių, Draugijos pirmininke perrinkta dr. doc. Dalia Urbanavičienė, išrinkti 3 pirmininko pavaduotojai– Nijolė Balčiūnienė, Jonas Vaiškūnas, Ramūnas Pocius.
Po V suvažiavimo toliau buvo plėtojama etninės kultūros aktualizavimo kryptis:
- 2004 m. gegužės 21 d. Draugija kartu su žymiais visuomenės veikėjais surengė I Lietuvių tautinės kultūros forumą (iniciatorius – pirmininko pavaduotojas Jonas Vaiškūnas), kuriame buvo priimti 8 nutarimai („Dėl tautinių reikalų pirmenybiškumo“, „Dėl lietuvių kalbos“, „Dėl Nacionalinio radijo ir televizijos bei kitos žiniasklaidos vaidmens“, „Dėl tautinės savasties ugdymo“, „Dėl Lietuvos etnografinių regionų”, „Dėl tikslinio lėšų skyrimo tautinės kultūros plėtrai”, „Dėl Etninės kultūros globos tarybos”, „Dėl XIII Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo”), išsamiau žr. http://muziejus.moletai.lt/forumas/Forumas1.htm
- 2004 m. rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje Draugija kartu su Lietuvių tautininkų sąjunga surengė folkroko maršą Žygis per Lietuvą, kurio metu populiarinant tautinės savimonės išsaugojimo idėją buvo aplankyti didžiausi Lietuvos miestai.
Siekiant įtvirtinti tradicinių amatų valstybinę globą, Draugija sukūrė LR įstatymo dėl tautinio paveldo produktų išsaugojimo ir gamybos skatinimo koncepciją, kurią 2005 m. vasario 2 d. pateikė LR Seimo Kaimo reikalų komitetui (iniciatorius – doc. dr. Kęstutis Jaskelevičius, buvęs Seimo narys). Seimo nariai atsižvelgė į koncepcijos autorių siūlymą ir sudarė jo rengimo darbo grupę, į kurią buvo įtraukti Draugijos nariai – pirmininkė Dalia Urbanavičienė, nariai Jonas Rudzinskas, Birutė Imbrasienė, Antanas Šakinis.
Prie ryškesnių Draugijos veiklų po V suvažiavimo reikėtų priskirti ir tradicinių šokių vasaros stovyklų organizavimą: pirmoji Tarptautinė tradicinių šokių vasaros stovykla buvo surengta 2004 m. birželio 23–27 d. Labanoro girioje prie Kertuojo ežero.
2005 m. balandžio 16 d. Vilniuje Lietuvos technikos bibliotekoje buvo surengtas neeilinis Draugijos VI suvažiavimas, skirtas naujų Draugijos įstatų (atitinkančių pakeistą Asociacijų įstatymą) priėmimui, veiklos prioritetų nustatymui. Suvažiavimo dalyviai nutarė atsisakyti neveiklių skyrių pagal atskiras veiklos sritis ir patvirtino tik šias veiklos grupes: Švietimo, Klubų ir ansamblių, Paveldo kaupimo, Tradicinių amatų, Mokslinių tyrimų. VI neeiliniame suvažiavime buvo priimtos dvi rezoliucijos: 1) dėl būtinybės sukurti sąlygas privalomo etninės kultūros kurso bendrojo lavinimo mokyklose įvedimui, patobulinti pilietinio ugdymo programas didesnį dėmesį skiriant patriotizmo ugdymui; 2) dėl Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (siūlant Nacionalinio radijo ir televizijos tarybai suteikti didesnes teises ir nepriklausomą finansavimą, kuris būtų skiriamas tautinės kultūros propagavimo programoms remti).
Po VI suvažiavimo Draugijos veikla intensyvėjo keliomis kryptimis. Ypač daug dėmesio skirta etnokultūrinio ugdymo klausimams:
- 2005 m. gegužės 20 d. Draugija kartu su Lietuvos mokslų akademija surengė II Lietuvių tautinės kultūros forumą, jį paskirdama etnokultūrinio švietimo problemoms (tema – Etnokultūrinis ugdymas: problemos ir perspektyvos);
- 2006 m. gegužės 4 d. Draugija pateikė LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui kritines pastabas dėl Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos projekto, D.Urbanavičienė dalyvavo Seime vykusiame šio projekto aptarime;
- 2006 m. gruodžio mėn., dalyvaujant Tradicinių šokių klubo šokėjams, kartu su Vilnijos draugija buvo surengtas praktinis-metodinis seminaras Paberžės mokykloje, skirtas etnokultūriniam ugdymui;
- 2009 m. sausio 15 d. įvyko Lietuvių etninės kultūros draugijos atstovų (Dalios Urbanavičienės ir Valdo Rutkūno), Seimo nario Gintaro Songailos susitikimas su ministru Gintaru Steponavičium ir vyr. patarėju Alvydu Puodžiuku. Susitikimo metu buvo aptartos etnokultūrinio ugdymo problemos, susitarta dėl Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos projekto tobulinimo;
- 2009 m. kovo 4 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo sudaryta Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos derinimo grupė, kurioje dalyvavo Draugijos nariai Valdas Rutkūnas ir Dalia Urbanavičienė. Ši strategija Švietimo ir mokslo ministro buvo patvirtinta 2009 m. lapričio 19 d.;
- 2010 m. lapkričio 26 d. Kaune Draugija surengė (kartu su Etninės kultūros globos taryba, Ugdymo plėtotės centru, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais) apskritą stalą, skirtą etnokultūrinio ugdymo integracijos į bendrąsias programas ir etnokultūrinio ugdymo gerosios patirties aptarimui;
Taip pat ženkliai suintensyvėjo klubų ir ansamblių veiklos kryptis:
- Buvo plėtojama tradicinių šokių sklaidos veikla ne tik per pastovius kiekvieną savaitę vykstančius Tradicinių šokių klubo renginius Vilniuje, bet ir formuojant tarptautinių tradicinių šokių vasaros stovyklų tradiciją: II Tradicinių šokių vasaros stovykla 2005 m. buvo surengta netoli Punsko prie Seivų ežero, III stovykla 2006 m. – Simne, IV stovykla 2007 m. – Molėtų r. prie Etnokosmologijos centro, V stovykla 2008 m. – Budraičiuose prie Tytuvėnų, VI stovykla 2009 m. – prie Siesikų dvaro Ukmergės r., VII stovykla 2010 m. - Lapainios kaime Kaišiadorių r.
- Nuo 2006 m. rugsėjo mėn. Draugija pradėjo vykdyti Vilniaus ragų ir daudyčių klubo tęstinę programą (vad. Arvydas Kirda). Vadovaujant liaudies meistrui Albertui Martinaičiui, Šiauliuose vyko ragų bei daudyčių komplektų gamybos mokymai, buvo pagaminti penkių medinių ragų bei dviejų daudyčių rinkiniai. 2007 m. sausio 25 d. Vilniaus Katedros aikštėje įvyko pirmasis viešas Vilniaus ragų ir daudyčių pūtėjų klubo pasirodymas pažymint pirmąjį Vilniaus miesto paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose. Klubas dalyvavo IX tarptautinės eksperimentinės archeologijos festivalyje „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ (2007), tarptautinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ sutartinių vakare (2008).
- Draugija padėjo gauti paramą folkloro ansambliams. 2006 m. liepos 26–30 d. pagal Kultūros ir sporto rėmimo fondui teiktą projektą lietuvių instrumentinio folkloro grupė ,,Griežikai" (vad. Gaila Kirdienė ir Arvydas Kirda) dalyvavo tarptautiniame tradicinės smuiko muzikos festivalyje, konferencijoje ir kursuose Škotijoje, surengtuose NAFC (Šiaurės Atlanto smuiko konvencija). 2008 m. per Draugiją gautas finansavimas 3-jų žymių Vilniaus folkloro ansamblių veiklai plėtoti – „VISI“, „Trys keturiose“ ir „Griežikams“. 2010 m. folkloro grupė „Trys keturiose“ per Draugiją iš Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo gavo paramą koncertinei kelionei į Tbilisį;
Nuo 2008 m. Draugija pradėjo rengti etnokultūrines šventes Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose:
- Rasos šventę Verkių parke;
- Vėlinių šventę Pavilnių RP ir Verkių RP;
- Kalėdų eglutės renginį moksleiviams;
- Advento-Kalėdų renginį Verkių rūmuose.
Kitų šventinių renginių organizavimas:
- 2006 m. liepos 6 d. Draugija su kitomis visuomeninėmis organizacijomis surengė piliakalnių ugnies sąšaukas įvairiose Lietuvos vietovėse;
- Draugija dalyvavo 2007-2010 m. rengiant piliakalnių sąšauką per Baltų vienybės dieną (rugsėjo 22 d. );
- 2007 m. sausio 25 d. Draugija kartu su Valdovų rūmų paramos fondu ir draugija „Pilis” Katedros aikštėje surengė Vilniaus pagarsinimo Didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose 684-ųjų metinių minėjimą.
Po neeilinio Draugijos VI suvažiavimo viena iš reikšmingiausių Draugijos veiklų – tradicinių amatų teisinio reglamentavimo kryptis. 2005 m. liepos–gruodžio mėn. pagal Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos užsakymą Draugija koordinavo tyrimo Tradicinių amatų ir verslų paplitimo bei jų skatinimui būtinų priemonių sistemos nustatymas vykdymą (atliktą bendradarbiaujant su Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Kulinarijos paveldo fondu, Rumšiškių muziejaus dvaro akademija, D. ir Z. Kalesinskų aukštesniąja liaudies amatų mokykla, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriumi). 2006 m. pradžioje šio tyrimo rezultatai buvo aptarti seminaruose, surengtuose LR Ūkio ministerijoje ir Žemės ūkio rūmuose. Tyrimu pasinaudota rengiant Tautinio paveldo produktų įstatymo projektą bei jį įgyvendinant (pavyzdžiui, sudarant Tautinio paveldo produktų klasifikatorių). Išsamiau žr. Veikla.
Aptariamu laikotarpiu suintensyvėjo Draugijos veikla siekiant etninės kultūros populiarinimo per meninių fotografijų sklaidą:
- 2005 m. liepos – rugpjūčio mėn. Rokiškio r. Kriaunų muziejuje pagal Kultūros ir sporto rėmimo fondui teiktą projektą buvo surengta Draugijos nario Klaudijaus Driskiaus fotografijų paroda Sartų krašto žmonės. Ši paroda buvo vienas svarbiausių akcentų minint Kriaunų miestelio 500 metų jubiliejų;
- Padedant Draugijai, fotomenininkas Vytautas Daraškevičius, reprezentuodamas savo fotografijose lietuvių etninę kultūrą, 2007 m. ir 2009 m. dalyvavo pasauliniuose folkloro fotografijos konkursuose HPA 2007 bei HPA 2009, vykusiuose Kinijoje;
- Padedant Draugijai, fotomenininkas Gintaras Žalnora 2009-2010 m. surengė penkias nuotraukų parodas „Mieganti ugnis – Lietuvos piliakalniai“ Vilniuje, Kaune ir Vievyje.
2008 m. aktyviai pradėjo veikti Tarmiškos kūrybos veiklos grupė, vadovaujama Algirdo Svidinsko. Jis įkūrė grupės padalinį „Rytų aukštaičių sambūris“, tapo kūrėjų svetainės „Žalia žolė“ nariu ir inicijavo pirmąjį Tarmiškos kūrybos konkursą, kuris vėliau tapo kasmetiniu.
Draugija po VI neeilinio suvažiavimo toliau aktyviai siekė etninės kultūros integravimo į kultūros politiką, lietuvybės išsaugojimo:
- 2006 m. birželio 21 d. Draugija kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis (Lietuvai pagražinti draugija, Vydūno draugija, Ramuvų sąjunga, Lietuvių tautinės kultūros forumu, Lietuvos kultūros kongresu ir kt.) inicijavo Seime konferenciją, skirtą visuomeninės Lietuvos televizijos ir radijo funkcijų ir perspektyvų aptarimui;
- Draugija 2007 m. gegužės 30 d. įteikė LR Vyriausybei, Ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui pareiškimą dėl Vardų ir pavardžių įstatymo projekto, siūlydama svarstyti alternatyvius jau parengtus projektus, kurių bendra nuostata – visuose lietuviškuose tekstuose pirmenybę teikti lietuviškai rašybai (originalią svetimvardžių formą nurodant skliausteliuose);
- 2009 m. gruodžio 16 d. Draugija tapo viena iš Lietuvos kaimo išlikimo tarybos steigėjų, Draugijos pirmininkė Dalia Urbanavičienė buvo išrinkta šios tarybos pirmininko Romualdo Ozolo pavaduotoja. Lietuvos kaimo išlikimo taryba vienija fizinius ir juridinius asmenis, suvokiančius išskirtinę istorinę, dvasinę, etninę ir kultūrinę kaimo reikšmę lietuvių tautos gyvenime ir besirūpinančius šios savitos socialinės ir ekonominės bendruomenės išsaugojimu.
Draugijos VII suvažiavimas įvyko 2010 m. lapkričio 27 d. Kaune, jo dalyviai priėmė kelias rezoliucijas:
- Rezoliucijoje „Dėl etninės kultūros globos tarybos statuso išsaugojimo“ reikalauta išsaugoti Etninės kultūros globos tarybą kaip savarankišką Seimui atskaitingą instituciją,
- Rezoliucijoje „Dėl etninės kultūros diskriminavimo politikos“ teigta, kad etninė kultūra valstybiniame lygmenyje yra diskriminuojama, dėl to būtina spręsti šią problemą;
- Rezoliucijoje „Dėl Kauno pilies atkūrimo“ konstatuota, kad istorinė Kauno pilis ne atkuriama, o statoma naujoviška, niekada neegzistavusi pilis, tokiu būdu rodant nepagarbą istoriniam paveldui;
- Rezoliucijoje „Dėl valstybinės Jono Basanavičiaus premijos“ išreikštas susirūpinimas dėl šio aukščiausio valstybinio apdovanojimo už veiklą etninės kultūros srityje nuvertinimo, skaidant ją keliems asmenims už tarpusavyje tiesiogiai nesusijusias veiklas.
Suvažiavimas išrinko Draugijos tarybą iš 15 narių, Draugijos pirmininke perrinko Dalią Urbanavičienę, jos pavaduotojais patvirtino Joną Vaiškūną, Nijolę Balčiūnienę ir Paulių Ragauską. Suvažiavimas patvirtino šias Draugijos veiklos grupes: Paveldo kaupimo (vad. Varsa Liutkutė-Zakarienė); Švietimo (vad. dr. Gaila Kirdienė); Klubų, ansamblių ir švenčių (vad. Nijolė Balčiūnienė), Tradicinių amatų ir tautodailės (vad. Kęstutis Jaskelevičius ir Jonas Rudzinskas); Tarmių sklaidos (vad. Algirdas Svidinskas); Etnovizualaus meno kūrėjų (vad. Vytautas Daraškevičius); Informacijos sklaidos (vad. Jonas Vaškūnas); Etninės kultūros ir politikos; Etnoturizmo grupę.
Po VII suvažiavimo Draugija 2010 m. delegavo:
- tris savo narius (Algirdą Svidinską, Arūną Vaicekauską, Albiną Vaškevičių) į naujai kuriamą Patariamąją visuomeninę kultūros paveldo komisiją prie Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio;
- Nijolę Balčiūnienę į Ministro Pirmininko potvarkiu sudaromą darbo grupę, kuri turi parengti siūlymus dėl etninių lietuvių žemių bendruomenių rėmimo, švietimo lietuvių kalba organizavimo ir kultūrinio ugdymo skatinimo.
Per pastaruosius tris metus Draugija ypač daug reikšmingų darbų nuveikė etnokultūrinio ugdymo įtvirtinimo srityje:
- 2010 m. kartu su Etninės kultūros globos taryba ir Ugdymo plėtotės centru buvo įgyvendintas Draugijos projektas „Etnokultūrinio ugdymo gerosios patirties sklaida“ (vad. Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė).;
- 2011-2012 m. Kartu su Ugdymo plėtotės centru buvo parengtos Etninės kultūros ugdymo metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams (mokytojo knyga), Etninės kultūros ugdymo metodinės rekomendacijos pradinio ugdymo pedagogams (mokytojo knyga), Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa;
- 2013 m. Draugija delegavo narę Gailą Kirdienę į LR Seimo sudarytą Lietuvos švietimo tarybą.
Intensyviai plėtota Informacijos sklaidos grupės veikla:
- 2010 metais buvo sukurtas internetinis portalas www.alkas.lt (vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas) – tautinis žinių ir gyvenimo būdo portalas;
- 2012 metais portale www.alkas.lt startavo skyrius „Lietuvos kūrėjai“ , kurio tikslas - stiprinti lietuvių tautinio tapatumo ir lietuvybės vertės jausmą.
Draugijos Tarmių sklaidos grupė kartu su „Rytų aukštaičių sambūriu“ bei Vilniaus rokiškėnų klubu „Pragiedruliai“ 2010 m. Etninės kultūros globos tarybai pasiūlė Tarmių metų paskelbimo idėją. Palaikiusi šią idėją, Taryba sudarė darbo grupę ir pateikė Seimui siūlymą paskelbti Tarmių metais 2013-uosius metus (pirminis variantas – 2011-uosius metus). Seimas siūlymui pritarė 2013-uosius metus paskelbdamas Tarmių metais. Draugijos atstovas buvo įtrauktas į Ministro Pirmininko potvarkiu 2012-08-08 Nr. 218 patvirtintą darbo grupę pasiūlymams dėl Tarmių metų minėjimo 2013 m. parengti. Ši grupė parengė Tarmių metų priemonių planą, patvirtintą LR Vyriausybės nutarimu 2012-10-16 Nr. 1270. Įgyvendinant Tarmių metus, 2013 m. per visą Lietuvą nuvilnijo tarmių aktualinimui, puoselėjimui ir išsaugojimui skirtų renginių banga.
Draugijos Klubų, ansamblių ir švenčių grupė tęsė ankstesnių renginių tradicijas:
- Toliau vyko pastovūs Tradicinių šokių klubo renginiai Vilniuje. 2012 m. spalio 26 d. buvo atšvęstas klubo 10-metis surengiant šokių naktį (dalyvavo apie 400 dalyvių). Surengtos tarptautinės tradicinių šokių vasaros stovyklos – VIII stovykla 2011 m. Čiobiškyje Širvintų r., IX stovykla 2012 m. Paluknyje Trakų r., X stovykla 2013 m. Ločerų kaime Biržų r.
- 2011, 2012 ir 2013 m. Draugija surengė Rasos bei kitas kalendorines šventes Verkiuose;
- 2012 m. folkloro ansamblis „Griežikai“ per Draugiją gavo finansavimą iš Kultūros rėmimo fondo dalyvavimui tarptautiniame folkloro festivalyje Freištate, Austrijoje.
Plėtojosi Etnovizualaus meno kūrėjų grupės veikla:
- Padedant Draugijai, V. Daraškevičius 2011 m. ir 2013 m. dalyvavo pasauliniuose folkloro fotografijos konkursuose HPA (Humanity photo awards) Kinijoje;
- Albinas Vaškevičius reguliariai filmavo ir kaupė video medžiagą iš įvairių etnokultūrinių renginių;
- Vytautas Ylevičius per Draugiją 2013 m. gavo paramą fotografijų albumo „Dainių ir artojų tėvynė“, skirto Nepriklausomos Lietuvos 20-mečiui, leidybai.